Bronius Bružas
Bronius Bružas (g. 1941 m. kovo 25 d. Rokiškyje) – Lietuvos dailininkas vitražistas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1967 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 1969–1985 m. dirbo „Dailės“ kombinate, 1985–1997 m. Skulptūros ir monumentaliosios dailės studijoje Vilniuje. Nuo 1990 m. Vilniaus dailės akademijos dėstytojas, nuo 1993 m. docentas.
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sukūrė vitražų miniatiūrų, teminių ir dekoratyvinių vitražų daugiau, kaip 60 pastatų interjerams Lietuvoje (ciklas „Lietuvos medicinos istorija“ Vilniaus Raudonojo Kryžiaus ligoninėje, 1974 m., vitražas Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje, 1979 m., vitražų ciklai Jaunimo teatre, 1982 m., Lietuvos Respublikos kultūros ministerijoje, 1985 m., Vilniaus arkikatedroje, 1989 m., Didžiosios Britanijos, Vatikano, Ukrainos ambasadose Vilniuje, 1990–1996 m., Švč. Trejybės bažnyčioje (Panevėžys), 1991 m.), Kūlupėnų bažnyčioje (Kretingos raj.) ir užsienyje – privačiuose interjeruose Čikagoje, Bostone, Helsinkyje, Varšuvoje, 1989–2000 m., Šv. Jurgio bažnyčioje Varšuvoje, 1993–2001 m., Lietuvos Respublikos ambasadoje Maskvoje, 1994 m.).
Vitražai iš plono spalvoto stiklo, sujungto švinu, aprėminti geometriniu ar augaliniu ornamentu, susieti su architektūra stiliumi ir motyvais. Kūriniai daugiausia istorinės tematikos, t. p. portretai. Būdinga herojinė patetika, dinamiškas formų ritmas.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Raimonda Širvinskienė. Bronius Bružas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 539 psl.